Tėvams

TEIKIAMOS REKOMENDACIJOS MOKYTOJAMS PRIMINS VIENINGUS RAŠOMOSIOS KALBOS REIKALAVIMUS.

MOKINIŲ SĄSIUVINIŲ TVARKOS REIKALAVIMAI

Sąsiuvinių antraštės rašomos taip:

Šiaulių Gegužių progimnazijos

3 d klasės mokinio (-ės)

.................................

matematikos darbai

lietuvių kalbos darbai

lietuvių kalbos rašomieji darbai

Pradėjus rašyti pirmiausiai rašoma data, po to - antraštė ir tekstas. Tarp antraštės ir teksto paliekama tuščia eilutė. Antraštė rašoma eilutės viduryje. Teksto pirmoji eilutė pradedama rašyti vienas cm

( du pirštukai ) nuo krašto.

Vidinė paraštė-vienas pirštukas, du langeliai. Rašomojo darbo tekstas pradedamas tame pačiame puslapyje, kur yra pavadinimas.

Diktantas 2019 11 17

Pienės žiedas

Esu geltona pienė. Mano lapeliai prime-

na saulės spindulius. Pavasarį geltoni žiedai

nukloja pievas.

DATOS RAŠYMAS

Data gali būti rašoma ilguoju būdu:

2011 m. rugsėjo 1 d.

Data rašoma trumpuoju būdu:

2011 09 01

I klasės mokiniai datą rašo eilutės dešinėje pusėje žodžiais:

Gruodžio 15 d.

II-IV klasių mokiniai datą rašo paraštėje:

2011 12 15

Metus siūloma rašyti pradėjus naują sąsiuvinį.

II-III klasėse siūlome datą rašyti taip:

2011 12 15

Pvz.:

Diktantas 2011 12 15

Dokumentuose data rašoma dviem būdais:

Ø skaitmenų grupėmis, pvz., 2011-12-15;

Ø mišriuoju būdu, pvz., 2011 gruodžio 15 d.

KITI PATARIMAI

v Prie arabiškų skaitmenų, kurie žymi daiktų eilę, gali būti dedamos galūnės, pvz.:

2-as,-a; 5-asis,-oji.

v Įsidėmėtina, kad romėniškiems skaitmenims galūnės nededamos, pvz.:

II klasė, IV pamoka .

v Daiktų kiekį žymintys skaičiai lietuvių kalboje rašomi tik arabiškais skaitmenimis, pvz.:

5 obuoliai, 7 knygos, 15 kilometrų.

SUTRUMPINIMŲ VARTOJIMAS

Dažnesni sutrumpinimai, po kurių nededamas taškas:

a – aras s – sekundė

ha - hektaras min – minutė

ct – centas h - valanda

Lt – litas g – gramas

mm - milimetras kg - kilogramas

cm – centimetras cnt - centneris

dm – decimetras t - tona

m – metras l - litras

km – kilometras

Dažnesni sutrumpinimai, po kurių dedamas taškas:

a. amž. – amžius kl. - klasė

b., bt. – butas kn. - knyga

dr. – daktaras m. - metai

d. – diena mėn. – mėnuo

dir. – direktorius min. - minutė

g. – gatvė m-kla - mokykla

nr. – numeris mok. - mokinys

pvz. – pavyzdžiui mokyt. - mokytojas

sąs. – sąsiuvinis m.m. – mokslo metai

p., pusl. – puslapis š.m. – šių metų

ir t.t. – ir taip toliau t.y. – tai yra

tel., telef. – telefonas val. – valanda

vnt. – vienetas žr. – žiūrėk

REKOMENDACIJOS MATEMATIKOS SĄSIUVINYJE

ü Pratimo numeris rašomas viduryje eilutės, arabiškais skaitmenimis.

ü Vidinė paraštė vienas -du langeliai.

ü Po pratimo numerio praleidžiami du langeliai žemyn.

ü Tarp stulpelių praleidžiami du langeliai.

ü Sprendimas: 15 – 7 = 8 (kriauš.)

Ats.: 8 kriaušės.

ü Sprendimas:

1) 25 + 14 = 39 (Lt)

2) 39 – 18 = 21 (Lt)

Ats.: 21 litas.

ü 1) Kiek buvo mergaičių ?

15+12=27 (merg.)

2) Kiek buvo vaikų iš viso?

15+27=42 (vaik.)

Ats.: 42 vaikai.

Mokinys, norėdamas ištaisyti klaidą, perbraukia klaidingai parašytą raidę ir virš jos užrašo reikiamą. Jeigu klaidingai parašytas žodis, sakinio dalis ar visas sakinys, tai mokinys vienu brūkšniu išbraukia tai, kas nereikalinga, ir viršuj parašo kitus žodžius. Netinka keičiamuosius žodžius suskliausti ir palikti neišbrauktus.

REKOMENDACIJOS PARUOŠTOS REMIANTIS: J.ŠUKYS KALBOS PATARIMAI PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJAMS IR MOKINIŲ TĖVAMS, VILNIUS, 2001.

GIMTOSIOS KALBOS UGDYMO PROGRAMA. SUD. J. SLAVINIENĖ, V. ADAŠKEVIČIENĖ. KAUNAS, 2002.

APIE MOKINIŲ ŽINIŲ VERTINIMĄ

(IŠTRAUKA IŠ ŠIAULIŲ GEGUŽIŲ PROGIMNAZIJOS 2015–2016 MOKSLO METŲ UGDYMO PLANO)

53. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas 1-4 klasėse:

53.1.Vertinimo tikslas - padėti mokiniui mokytis, gauti informacijos apie mokinio mokymo(si) patirtį, pasiekimus ir pažangą. Vertinama individuali mokinio pažanga, mokiniai mokomi vertinti ir įsivertinti. Pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.

53.2. 1-4 klasių mokinių mokslo metai skirstomi pusmečiais (I pusmetis, II pusmetis ir metinis).

53.3.Visų mokomųjų dalykų pasiekimai vertinami lygiais: nepatenkinamas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis, pagal pasiekimų požymius, aprašytus Bendrojoje programoje, nurodant elektoriniame dienyne.

53.4. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas. Formuojamasis vertinimas (žodžiu ir raštu) – nuolat pateikiami pagyrimai, skatinimai, komentarai sąsiuviniuose, mokinio dienoraščiuose, pratybų sąsiuviniuose; diagnostinis – atliekamas baigus temą, skyrių pagal parengtus pa(si)tikrinamuosius darbus.

53.5. Mokslo metų eigoje mokinio pažanga ir pasiekimai žymimi elektroniniame dienyne, mokytojas raštu pildo mokinio „Dienoraštį“, tėvai (globėjai, rūpintojai) pasirašo „Dienoraštyje, kad susipažino su elektroniniame dienyne paskelbtais mokinio mėnesio ugdymo(si) rezultatais.

53.6. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje įrašant „p.p.“ arba „n. p."

53.7. Informacija apie mokymo(si) rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams, rūpintojams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai ir pan.);

53.8. Dorinio ugdymo pasiekimai vertinami „p.p“ arba „n.p.“;

53.9. Pusmečio ir mokslo metų pabaigoje atliekamas individualus kiekvieno mokinio asmeninės pažangos palyginimas.

53.10. Vertinimo lentelė:

Lygiai	Teisingų atsakymų diagnostinėje užduotyje (teste) apimtis (%)	Klaidų skaičius diktante
Aukštesnysis	100-85%	0-1
Pagrindinis	84-55%	2-4
Patenkinamas	54-30%	5-8
Nepatenkinamas	iki 30%	9 ir daugiau

53.11. Tėvai informuojami apie mokinio pažangą bei pasiekimus ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį.

53.12. 1-4 klasių mokiniai kiekvieno mėnesio pabaigoje žodžiu arba raštu įsivertina savo elgesį, vertybines nuostatas, socialinę brandą, pastangas.

JEIGU AŠ GALĖČIAU IŠ NAUJO AUGINTI SAVO VAIKĄ...

Pirmiau aš "pastatyčiau" jo savigarbą, o namą vėliau.

Pirštus daugiau naudočiau piešimui, o ne rodymui kas ne taip.

Sakyčiau mažiau pastabų, daugiau paaiškinčiau.

Žiūrėčiau ne į laikrodį, o į akis.

Rūpinčiausi žinoti mažiau ir žinočiau daugiau rūpintis.

Dažniau apsikabinčiau ir skraidinčiau aitvarus.

Nevaidinčiau rimto, o rimčiau žaisčiau.

Daugiau po pievas lakstyčiau ir į žvaigždes žiūrėčiau.

Vaiką dažniau ant rankų paimčiau ir mažiau tampyčiau.

Šalia namų augantį ąžuolą dažniau pastebėčiau.

Rečiau būčiau nepalenkiamas ir daug dažniau pritarčiau.